pražildinti

1 pražìldinti K, NdŽ žr. 1 pražildyti: Jetau, ta liga kaip tave pražìldino! Krš. Vygintas, kurį pražildino skausmas ir artimųjų netekimas, parodė išmintį ir nuovoką rš. | prk.: Pamiškėmis, pakrūmėmis slankiojo vėsios srovės, kurios rytmečiais pražildina žemę J.Paukš. ^ Blogas vyras greitai žmoną pražildina KrvP(Mrj). Geri vaikai tėvelius pamigdina, blogi – be laiko galvą pražildina KrvP(Skr). | refl. tr., intr: Ko taip ankstie prasižìldinai, kas buvo? Krš. | Taipo buvo pirm kelių metų Amerikoje prie moterų ta mada atsiradusi, žilus plaukus nešioti, o todėl jau ir jaunos mergaitės tyčiomis plaukus prasižildino Kel1881,278. \ žildinti; pažildinti; pražildinti; sužildinti